Cherut-Laisvė.Jehuda Ašlag-Baal Sulam
„Iškalta lentelėse neskaityk iškalta(charut) , bet laisvė(cherut) Tai rodo ,kad pasidarė laisvi nuo mirties angelo.(Midraš „Šemot raba“) .
Šis teiginys reikalauja paaiškinimo, nes koks ryšys su Toros gavimu ir žmogaus išsilaisvinimu iš mirties?Ir dar ,po to kai pasiekė Toros gavimu amžiną kūną,kuriam negalioja mirtis , kaip prarado jį ? Ar gali amžinas vėl tapti laikinu ?
Laisvė nuo mirties angelo
... Kaip paaiškinta „Matan Tora“(מתן תורה )ir „Aravut“(ערבות )prieš Toros gavimą priėmė anuliuoti bet kokį asmeninį įsigijimą , kaip išreikšta žodžiais „Šventikų karalystė(ממלכת קהנים) , ir viso pasaulio sukūrimo tikslą ,t.y. susilieti su Kūrėju – savybių sutapimu , taip kaip Jis atiduoda ir negauna , taip ir jie bus atiduodantys , ir tai paskutinė susiliejimo pakopa , išreišta žodžiais „šventa tauta“(גוי קדוש ).
Ir atvedžiau tave prie supratimo , kad žmogaus esmė , t.y. jo esybė , apibrėžta noru gauti , tik pusė esmės.Ir nėra jam teisės egzistuoti , tik įsikūnyjant į kokį tai įsigytą daiktą ar viltį jį įsigyti .Tada tampa aiški prasmė , ir gali būti pavadinta „žmogaus esybe“ , ir tik tada.
Vadinasi, Israelio sūnūs , kai nusipelnė galutinio susiliejimo šioje šventoje pakopoje ,jų gavimo indas tapo visiškai tuščias nuo šio pasaulio įsigijimo .Ir buvo susilieję su Kūrėju formos sutapimu .T.y. nebuvo pas juos jokio noro įsigyti ką nors sau , tik tuo dydžiu , kad padaryti malonę Kūrėjui .
Ir kada jų noras gauti „įsivilko“ į tokią įsigijimo formą , taigi apsivilko ja ir susijungė su ja tobuloje vieningoje esybėje .Todėl iš tiktųjų tapo laisvi nuo mirties angelo.Nes mirtis – būtinai ko nors egzistuojancio netekties ir neigimo aspektas .Ir iš tikkrųjų, tol kol yra kokia nors kibirkštis , norinti egzistuoti įsigyjimu sau , galima apie ją pasakyti, kad ši kibirkštis neegzistuoja , bet dingsta ir miršta .
Tada kai žmoguje iš vis nėra tos kibirkšties , bet visos jo esybės kibirkštys apsivelka į malonumo suteikimą Kūrėjui , tai nedingsta ir nemiršta . Net kai išnyksta kūnas , išnyksta ne kas kita , o gavimo sau aspektas,nes noras gauti apsivilkęs jame , ir kitaipjis negali egzistuoti.
Bet kai priėjo prie kūrimo intencijos , ir yra Kūrėjui malonumas iš to , kad vykdo Jo norą.
Tada žmogaus esybė , kuri apsivelka į malonumo suteikima Kūrėjui , tampa amžina ir tobula , kaip ir Jis .Vadinasi nusipelno laisvę nuo mirties angelo .Kaip parašyta midraše „laisvė (charut ) nuo mirties angelo“. Ir kaip parašyta „Pirkei Avot“ . „Iškalta (charut)ant lentelių. Neskaityk iškalta – charut(חרות), bet laisvė-cherut(חירות), nes laisvas tik tas KAS UŽSIIMA TOROS MOKYMŲSI!!!